Kas tai?

 

Šeimos planavimo, pastojimo, nėštumo, gimdymo, pogimdyminio laikotarpio psichologijos kryptis. Ji taip pat gali aprėpti dar negimusio ar ką tik gimusio naujagimio intelektinį ir emocinį vystymąsi. Perinataliniai psichologai padeda žmonėms jautriausiais gyvenimo etapais.

 

Tyrėjai daug dėmesio skiria su nėštumu ir laktacija susijusiems psichologiniams, elgesio, fiziologiniams ir neuromechaniniams procesams, todėl šiandien netrūksta informacijos, kaip padėti žmonėms adaptuotis prie įvairiausių tapimo tėvais iššūkių.

 

 

Kodėl reikalinga tokia psichologijos kryptis?

 

Tapimas suaugusiu dažnai kulminuoja tapimu tėvais. Rodos pati natūraliausia žmogaus gyvenimo progresija, tačiau tikrai ne visada tokia sklandi, kaip norėtųsi.

 

Ar tai būtų sunkumai pastojant, nevaisingumo gydymas, nesutarimai tarp partnerių  tėvystės klausimais, galbūt pogimdyminė depresija – visi šie iššūkiai kuria psichologines įtampas. Negalinti susilaukti vaikų ar persileidimą išgyvenanti šeima kuo tikriausiai gedi, tačiau tokiam gedului mūsų visuomenėje nėra nei vietos, nei ritualų. Šių patirčių negalintys įprasminti žmonės kenčia ir yra itin pažeidžiami.

 

Apie tokias patirtis dažnai sunku kalbėti su artimaisiais, jas išgyvenantys žmonės užsisklendžia, mano, kad turi viską įveikti patys. O net ir kalbant dažnai išlieka jausmas, kad artimieji negali įsijausti į jūsų patirtį. Būtent tam ir skirta perinatalinė psichologija – padėti jums kelyje į tėvystę.

 

Mano darbas netiesiogiai aprėpia ne tik tėvus, bet ir jų būsimus ar esamus vaikus. Psichologiškai ramus nėštumas itin svarbus siekiant geros gimdymo baigties. Greičiausiai nustebsite, tačiau nemažai diskomfortą nėštumo metu keliančių simptomų gali būti psichosomatinės kilmės!

 

Vaikai, augantys emociškai stabilioje šeimoje, ir patys auga psichologiškai stiprūs ir sveiki. Mano darbas – palaikyti moteris, vyrus ir šeimas, padėti jiems kurti savo ir savo šeimos emocinę gerovę, užtikrinti, kad ryšys tarp mamos, tėčio ir vaiko būtų stiprus ir sėkmingas.

 

Pripažinti, kad susiduriate su iššūkiais ir imtis juos spręsti – tai pirmas žingsnis į pagijimą. Mokslui žinoma, bent viena moteris iš penkių susiduria su kokiomis nors psichinės sveikatos problemomis nėštumo ar pirmų motinystės metų laikotarpiu (o kiek dar tokių atvejų nežinome!). Tai yra visiškai normalu. Nenormalu – nesulaukti būtinos pagalbos tokiu jautriu ir sudėtingu laikotarpiu.

 

Ne vienas mano pacientas į mane kreipėsi tiesiog norėdamas įsitikinti, kad yra pasirengęs tėvystės virsmui, nebūtinai net susidūręs su konkrečia problema. Konsultavimas šiuo laikotarpiu gali padėti moterims ir poroms, jaučiančioms prieštaringus jausmus dėl tėvystės, turinčioms skirtingą nuomonę apie šeimos kūrimą, dėl asmeninių baimių abejojančioms, ar bus geri tėvai.

 

Ką jau kalbėti apie psichologinės pagalbos po trauminių įvykių svarbą: konsultacijos ilgai nepastojant ir patiriant įtampą šeimoje, prieš nevaisingumo gydymą, po persileidimo, išgyvenant kaustančią gimdymo baimę, po trauminio gimdymo, susilaukus neįgalaus mažylio, patiriant pogimdyminę depresiją ir dar daugelio kitokių patirčių ir išgyvenimų. Šios patirtys nesate jūs. Tai tik jūsų kelionės stotelė, kurioje svarbu neužsibūti.

 

Mano perinatalinio psichologo patirtis apima pagalbą moterims, vyrams ir poroms šiais gyvenimo atvejais: